Faktas, kad Rokas Lipeikis 10 sezonų karaliavo Lietuvos ralio trasose, apie jo gebėjimus valdyti automobilį pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis pasako beveik viską. Nepaisant to, prakalbus apie padangų pasirinkimą žiemos išvakarėse, į „atsargą“ išėjęs lenktynininkas prisipažįsta esąs visiškas konservatorius: geriausias pasirinkimas mūsų klimatinėms sąlygoms – dygliuotos padangos. Visas kitas alternatyvas jis vadina didesniais ar mažesniais kompromisais eismo saugumo sąskaita.
Itin racionaliu vairavimo stiliumi garsėjęs ralio meistras ir padangų prekybos įmonės „Egzotika“ vadovas pastebi, kad nors pora pastarųjų žiemų buvo sąlyginai šiltos ir mažasniegės, daryti toli siekiančių išvadų apie pasikeitusius automobilininkų poreikius tikrai nederėtų.
1. Kaip rinktis žiemines padangas?
„Žiemines padangas reikia rinktis labai atsakingai, neužkibti ant įvairiausių reklamų – kartais būnančių begėdiškai melagingomis – jauko. Nėra specialiai mūsų klimatui gaminamų padangų, nėra tarpinio tipo ar tarpinio mišinio padangų, todėl rinktis tenka tarp dygliuotų, „Nordic“ tipo minkšto gumos mišinio ir centrinei Europai skirtų kieto gumos mišinio padangų. Kurį iš šių variantų pasirinkti, turėtų lemti ne ES etiketėse nurodomos „geros“ raidės, sufleruojančios stabdymo kelio ilgį vasariškomis sąlygomis, o tai, kur ir kaip dažniausiai važinėjama“, – dėsto R. Lipeikis.
2. Kodėl dygliuotos padangos?
Nors Lietuva – ne šiaurės Suomija, bet ir pas mus didžiąją žiemos dalį vyrauja neigiama temperatūra, o pasitaikantys atšilimai viską tik dar labiau komplikuoja, sukurdami pačias pavojingiausias eismo sąlygas: lijundrą ar ypač klastingą „juodąjį“ ledą. Tokiomis sąlygomis kokybiškos dygliuotos padangos yra saugiausios ir universaliausios, galinčios išgelbėti daugiau gyvybių nei saugos diržai.
3. Triukšmas prieš saugumą: technologijos pažanga
Patyrusio specialisto teigimu, dygliuotos padangos turi bene vienintelį minusą – kelia šiek tiek daugiau triukšmo. Tačiau padangų gamintojai nuolat tobulina dygliuotų padangų gamybos technologijas, ir dygliuotos padangos tampa vis tylesnės. Šiuolaikinėse dygliuotose padangose dyglių skaičius padidintas dvigubai, jie – mažesni ir lengvesni, todėl keliamo triukšmo lygis reikšmingai sumažintas, o sukibimas su ledu padengta kelio danga – reikšmingai pagerintas. Dygliuotose padangose, kuriose taikomos triukšmo mažinimo technologijos, vidinis triukšmas automobilyje yra tik nežymiai didesnis nei nedygliuotų padangų. Tačiau tai vis tiek smulkmena, palyginti su jų darbinėmis savybėmis – galimybėmis manevruoti ir išvengti pačių blogiausių pasekmių kritinėse situacijose.
Pasak R. Lipeikio, galimybė efektyviai valdyti automobilį yra netgi svarbesnė nei stabdymo kelio ilgis, nes skaudžiausios pasekmės kyla ne tada, kai slystelėjus „pabučiuojamas“ kitos mašinos galas, o tada, kai posūkis pasirodo pernelyg „aštrus“ ir, praradus kontrolę, išlendama į priešpriešinio eismo juostą, arba pamačius tiesiai į jus lekiantį automobilį nebėra galimybės susidūrimo išvengti staigiai ir efektyviai manevruojant. „Apibendrinant: sausu ar šlapiu keliu saugiai galima važiuoti su visomis žieminėmis padangomis, tačiau esant ekstremaliausioms žiemos sąlygoms saugiausios bus dygliuotos padangos. Vairuotojai turėtų patys nuspręsti, kas jiems yra didesnis prioritetas; aš vienareikšmiškai manau, kad saugumas važiuojant apledėjusia kelio danga – kurios dar nei vieną žiemą nepavyko išvengti – yra svarbiausias“, – teigia R. Lipeikis.
4. Papildomi saugumo aspektai
Patyrę saugaus eismo ekspertai akcentuoja dar vieną svarbią detalę: dygliuotos padangos šiurkština apledėjusio ar suplūktu sniegu padengto kelio paviršių, todėl vėliau važiuoti ir su paprastomis žieminėmis padangomis būna kur kas saugiau. Galiausiai, skaičiuojant, kiek atsieina dyglių apgadintų kelių dangų ar horizontalaus ženklinimo renovavimas, vertėtų įvertinti ir slidžiuose keliuose avarijose padaromą žalą. Skandinavijos šalių mokslininkų tyrimai rodo, kad tikrai žiemiškomis eismo sąlygomis dygliuotos padangos avarijų tikimybę sumažina iki 40 proc.
5. Kai dygliai netinka – minkštas mišinys
R. Lipeikis dygliuotas padangas rekomenduoja rinktis daugumai vairuotojų, išskyrus gyvenančius didžiuosiuose miestuose, dažniausiai keliaujančius itin gerai prižiūrimais magistraliniais keliais ar nuolat vykstančius į Vakarų Europą ar Lenkiją, kur dygliai yra draudžiami. Jei dėl panašių priežasčių tenka daryti kompromisą ir atsisakyti dygliuotų padangų, geriausia rinktis minkšto gumos mišinio padangas.
„Tai pakankamai gera alternatyva negalintiems naudoti dygliuotų padangų. Sudėtingomis žiemos sąlygomis tokios padangos tik ant ledo bei švaraus asfalto nusileidžia dygliuotoms“, – pataria „Egzotikos“ strategas.
6. Mitas vs. realybė apie minkštą mišinį
R. Lipeikis taip pat atkreipia dėmesį į kai kuriuos stereotipus apie minkšto gumos mišinio padangas – esą „jos prastai elgiasi ant švaraus asfalto“ ar „labai sparčiai dyla“. Taip galėjo būti pasakyta apie prieš 20 metų kurtas minkšto mišinio padangas, pavyzdžiui, „Nokian Hakkapeliitta Q“ ar „Dunlop Graspic DS3“. Tačiau po jų gamintojai jau sukūrė ir į rinką išleido 2–3 naujas kartas: šiais laikais gaminamų modernių minkšto mišinio padangų technologijos yra tiek ištobulintos, kad jos gaminamos su T (iki 190 km/val.) ir H (iki 210 km/val.) greičio indeksais, pritaikytos važinėti dideliais greičiais ir leidžia manevruoti tiksliai bei efektyviai tiek ant švaraus asfalto, tiek sudėtingiausiomis žiemos sąlygomis. Padangų verslo profesionalas teigia, kad, tarkime, „Bridgestone Blizzak VRX“ stabdymo kelias ant švaraus asfalto yra beveik toks pat kaip kieto gumos mišinio „Continental TS 830“ padangų – 100 km/val. greičiu judantis automobilis su pastarosiomis sustoja tik metru arčiau. Judant lėčiau, skirtumas apskritai nebūtų juntamas. Tas pats pasakytina ir apie dėvėjimąsi: nevažinėjant tokiomis padangomis vasarą ir vengiant agresyvių startų, staigių stabdymų bei manevrų ant asfalto, jos tarnaus ne vienerius ir ne dvejus metus.
7. Kietas mišinys – ne mūsų klimatui
„Kieto gumos mišinio padangos savaime nėra blogos, tačiau jos sukurtos centrinės Europos rinkoms ir nėra pritaikytos mūsų klimatui: žemoje temperatūroje jos smarkiai sukietėja, todėl nukenčia sukibimas, o ant ledo jos visiškai nepatikimos. Su apledėjusiais keliais susiduriama net ir švelniausiomis žiemomis – pakanka vieną kartą posūkyje išslysti į priešpriešinio eismo juostą, ir pasekmės gali būti labai skaudžios“, – pastebi R. Lipeikis.
8. Ar verta rinktis universalias padangas?
Ekspertas rekomenduoja susilaikyti nuo pagundos žiemą važinėti universaliomis (visasezonėmis) padangomis. Jas galima rinktis tik tuo atveju, jei esate visiškai tikri, kad situacijos, kai bet kokia kaina būtina skubėti su neatidėliotinais reikalais, nesutaps su pačiomis sudėtingiausiomis žiemos sąlygomis – „juoduoju“ ledu, lijundra, plikledžiu ir pan. Universalios padangos yra pakankamai efektyvios ir saugios važiuojant minkštu sniegu, tačiau „nedirba“, kai orai atšąla: ant ledo toks apavas automobiliui visiškai netinkamas.
9. Kada keisti padangas ir koks turi būti protektorius?
„Dar reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad saugiai važiuoti žiemos sąlygomis įmanoma tik tada, kai padangų protektoriaus gylis siekia bent 4 mm. Taip pat nepatariama laukti įstatymais numatytos padangų keitimo datos – žieminės, lyginant su vasarinėmis, geresnes eksploatacines savybes demonstruoja, kai oro temperatūra nukrenta žemiau 7 °C. Kita vertus, pernelyg anksti sumontuotos minkšto gumos mišinio padangos gali turėti neigiamų pasekmių: šio tipo padangos nėra pritaikytos intensyviai eksploatuoti aukštesnėse temperatūrose, nes greitai perkaista ir apsunkina automobilio valdymą kritinėse situacijose. Kai kurie gamintojai nerekomenduoja minkštų padangų naudoti aukštesnėje nei 15 °C temperatūroje. Jei gamta nusprendžia pajuokauti ir orai netikėtai tiek sušyla jau „peravus“ mašiną žieminiais ratais, patartina rinktis gerokai švelnesnį vairavimo stilių ir vengti ilgų atstumų dideliais greičiais“, – akcentuoja R. Lipeikis.
10. Padangų slėgis – paprasta, bet kritiška
Dar vienas universalus ir labai svarbus dalykas – slėgis padangose. Tik nuolat tikrinant, ar padangos pripūstos tiek, kiek nurodoma techninėse rekomendacijose, automobilis elgsis nepriekaištingai, o kelionės bus maksimaliai saugios. Tiek per didelis, tiek per mažas slėgis gali turėti didelės įtakos padangų dėvėjimosi tolygumui ir ilgaamžiškumui.
Tikrinti ir sureguliuoti slėgį reikėtų tik tada, kai padangos šaltos – t. y. jų temperatūra artima aplinkos temperatūrai. Labai dažna klaida – kelionės metu sustoti degalinėje ir reguliuoti slėgį jau įšilusių padangų.
Saugių kelionių vairuotojams linki „Egzotikos“ vadovas Rokas Lipeikis!
