Padangų amžius – viena dažniausių spekuliacijų temų padangų rinkoje. Žemiau pateikiame dviejų didžiausių pasaulio gamintojų – „Michelin“ ir „Bridgestone“ – oficialias pozicijas apie padangų senėjimą ir jų atstovų Lietuvoje bei Baltijos šalyse komentarus. Apie tai, ką parodė nepriklausomi Vokietijos tyrimai, skaitykite straipsnyje „Vokiečiai sklaido mitus apie padangų amžių“.
„Michelin“ pozicija: senėjimą lemia eksploatacija, ne kalendorius
Tomasz Młodawski, „Michelin“ lengvųjų automobilių, komercinio transporto ir off-road padangų grupių produktų vadovas. Varšuva, 2010 m. sausis.
Padangos yra sudarytos iš įvairių medžiagų ir gumos mišinių, kurie turi būtinas savybes tinkamam padangų funkcionavimui užtikrinti. Šių sudedamųjų medžiagų savybės bėgant laikui keičiasi. Kiekvienos padangos senėjimo procesas priklauso nuo daugybės elementų, tokių kaip sandėliavimo ir eksploatavimo sąlygos (oro sąlygos ir temperatūra, apkrova, važiavimo greitis, slėgis padangoje, priežiūra ir t. t.), su kuriais padanga susiduria per visą eksploatacijos laikotarpį. Sandėliavimo ir naudojimo sąlygos gali smarkiai skirtis, todėl konkrečios padangos tinkamumo naudojimui laiką nuspėti iš anksto yra neįmanoma.
Sandėliavimo metu vyksta senėjimo procesai, tačiau jie yra labai maži, lyginant su pokyčiais, kurie prasideda padangas sumontavus ir pradėjus eksploatuoti. „Michelin“ per daugelį metų ištobulino sandėliavimo techniką, kuri garantuoja, kad prekybininkus padangos pasiekia tinkamos būklės ir tinkamai tarnausiančios visą eksploatacijos laiką. „Michelin“ grupės padangos gamyklos sandėliuose laikomos iki 3 metų ypač kruopščiai kontroliuojamose sąlygose (temperatūra, drėgmė, šviesa…). „Michelin“ taip pat yra nustačiusi atitinkamus padangų sandėliavimo reikalavimus ir standartus padangų prekybininkams, kurių jie turi laikytis.
Siekdama įvertinti lengvųjų automobilių padangų eksploatacinių savybių pokyčius, „Michelin“, bendradarbiaudama su autoritetingomis organizacijomis (pavyzdžiui, ADAC), per pastarąjį dešimtmetį atliko keletą testų, lygindama naujas ir senesnes (nuo 1 iki 4 metų senumo) padangas. Vertinant padangų ilgaamžiškumą ir patvarumą, nebuvo nustatyta jokių esminių skirtumų tarp naujesnių ir senesnių padangų. Taip pat jokių reikšmingų skirtumų neužfiksuota ir rezultatuose ant šlapios ir sniegu padengtos dangos.
Vertinant padangų senėjimą, labai svarbu atskirti kalendorinio padangos amžiaus (pagaminimo datos) daromą poveikį nuo eksploatavimo metu atsirandančių pokyčių – fizinio ir cheminio sudedamųjų dalių senėjimo, nulemto važiavimo metu veikiančios apkrovos bei kintančios temperatūros. Eksploatuojant padanga patiria milžinišką „stresą“ – kelio nelygumus, besikeičiančią temperatūrą, trinties jėgas ir kitas sąlygas, kurios neegzistuoja padangas sandėliuojant.
Senėjimo proceso eigą lemia du pagrindiniai veiksniai: vidinė dirbančios padangos komponentų temperatūra ir mechaninės jėgos bei apkrovos, veikiančios padangą jos naudojimo laikotarpiu, kurios neveikia sandėliuojamų padangų. Viskas, kas pakelia padangos temperatūrą, pagreitina chemines reakcijas, vykstančias padangoje: kuo aukštesnė temperatūra, tuo aktyviau vyksta reakcijos ir senėjimo procesas. Remiantis temperatūros poveikiu cheminėms reakcijoms, galima teigti, kad vienerius metus naudota padanga, nuvažiavusi 19 000 km, paseno tiek pat, kiek ir 17 metų 21 °C temperatūroje sandėliuota padanga. Arba paimkime kitokį pavyzdį: naudojama padanga kas tris savaites pasensta tiek, kiek sandėliuojama padanga pasensta per vienerius metus, o 35 proc. per mažai pripūsta padanga per savaitę nusidėvi daugiau negu metus sandėliuota padanga. Todėl vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jų saugumas daug labiau priklauso nuo padangos priežiūros ir naudojimo sąlygų visą eksploatavimo laikotarpį nei nuo sandėliavimo amžiaus.
„Michelin“ rekomenduoja bent kartą per metus padangas tikrinti specializuotuose padangų centruose ir keisti naujomis, jeigu eksploatuojamos padangos pagamintos daugiau nei prieš 10 metų. Per eksploatavimo laikotarpį padangos patiria daugybę įvairiausių smūgių, jėgų ir nepalankių sąlygų. Po dešimties metų praktiškai nebeįmanoma nustatyti visų veiksnių, su kuriais padanga susidūrė per visą tarnavimo laikotarpį, todėl „Michelin“ saugumo sumetimais rekomenduoja tokių padangų nebenaudoti, nes nebegalima įvertinti jų tinkamumo naudojimui.
„Michelin“ atstovai Lietuvoje: svarbiausia – eksploatacijos sąlygos
„Michelin“ atstovybės Lietuvoje vadybininkas Paulius Gaurilčikas taip pat patikino, kad pačią didžiausią įtaką padangų senėjimui turi eksploatacijos ypatumai – važiavimo greitis, slėgis padangoje, apkrova, priežiūra ir t. t. Jei visiškai naujos padangos „dirba“ agresyvioje aplinkoje, jomis apautas automobilis dideliu greičiu važinėja prastos kokybės keliais, jų savybės per porą savaičių arba pirmąjį tūkstantį kilometrų pasikeičia į blogąją pusę kur kas labiau nei keletą metų laikytų sandėlyje.
„Nereikėtų šių dalykų painioti – „senatvę“ lemia intensyvus fizinis poveikis bei su tuo susiję temperatūros pokyčiai vidinėje padangos konstrukcijoje, o ne kas nors kitkas“, – akcentuoja P. Gaurilčikas.
„Bridgestone“ pozicija: už priežiūrą atsako vartotojas
„Bridgestone“ korporacijos informacija apie keleivinių automobilių ir lengvųjų sunkvežimių padangų (žymimų C, CP ar LT dydžio indeksais), įskaitant atsargines, galiojimo laiką.
Už padangų priežiūrą visuomet atsako vartotojai. Jie patys turi nuspręsti, kada laikas keisti padangas. Vartotojai turėtų atkreipti dėmesį, jog padangos gaminamos iš įvairių medžiagų ir gumos junginių, turinčių savybių, kurios būtinos, kad padangos tinkamai funkcionuotų. Laikui bėgant padangos savybės kinta. Kiekvienos padangos pokyčiai priklauso nuo daugybės veiksnių: oro, laikymo ir naudojimo sąlygų (apkrovos, greičio, oro slėgio, priežiūros ir t. t.), kurie veikia padangą eksploatacijos laikotarpiu. Šie nuo naudojimo priklausomi pokyčiai yra labai skirtingi, todėl neįmanoma iš anksto numatyti konkrečios padangos tarnavimo laiko.
Štai kodėl vartotojams derėtų ne tik atlikti reguliarią keleivinių automobilių ir lengvųjų sunkvežimių padangų, įskaitant atsargines, apžiūrą, bet ir reguliariai parodyti padangas kvalifikuotam specialistui, pvz., padangų pardavėjui, kuris įvertins padangų būklę ir tolesnio naudojimo galimybę. Penkerius ir daugiau metų naudojamos padangos turėtų būti apžiūrimos specialisto bent kartą per metus. Raginame vartotojus atkreipti dėmesį ne tik į padangos vizualinę būklę ir slėgį, bet ir į darbo pakitimus, pvz., padidėjusį oro leidimą, garsą, vibraciją, kurie reikštų, jog padangą reikia pakeisti, kol visiškai neišėjo iš rikiuotės.
Vien iš kalendorinio amžiaus nuspėti, kada reikėtų keisti padangas, neįmanoma. Kita vertus, kuo senesnė padanga, tuo didesnė tikimybė, kad ją reikės keisti dėl eksploatacijos laikotarpiu atsirandančių pokyčių ar kitų per apžiūrą arba naudojant pastebėtų defektų. Didžiąją dalį padangų reikia keisti nepraėjus 10 metų, o visas padangas, naudojamas daugiau nei 10 metų nuo gamintojo nurodytos pagaminimo datos, rekomenduojama pakeisti naujomis – tai tiesiog atsargumo priemonė, net jei tokios padangos atrodo tinkamos naudoti arba dar nesusidėvėjo. Ši rekomendacija nesumažina vartotojo atsakomybės už padangų keitimą laiku. Keisdami padangas, kurios buvo kartu su įsigyta transporto priemone, laikykitės gamintojo rekomendacijų (neviršykite 10 metų termino).
„Bridgestone“ atstovai Baltijos šalyse: taisyklė „5+5“
„Bridgestone“ atstovybės Baltijos šalyse vadovas Eugenijus Marcinkevičius savo ruožtu atkreipė dėmesį į vadinamąją „5+5“ taisyklę. Jos esmė – gamintojas numato, kad jei padanga bus pradėta eksploatuoti per 5 metus nuo pagaminimo dienos, tai visavertis jos naudojimas įmanomas dar 5 vėlesnius metus. Ir tik tuomet, kai padangoms sukanka 10 metų nuo gamintojo nurodytos pagaminimo datos, jas rekomenduojama pakeisti naujomis, net jei vizualiai jos dar atrodo nepriekaištingai – tai tiesiog atsargumo priemonė.
„Jeigu minimali leistina protektoriaus riba per šį laiką nepasiekta, tolesnis padangų naudojimas įmanomas su sąlyga, jog jas bent kartą per metus apžiūrės specialistai. O ir patys vartotojai raginami atkreipti dėmesį ne tik į padangos vizualinę būklę ir slėgį, bet ir į darbo pakitimus, pvz., padidėjusį oro leidimą, garsą, vibraciją, kurie reikštų, jog padangą reikia pakeisti“, – akcentavo E. Marcinkevičius.
Kaip nustatyti padangos pagaminimo datą?
Pagaminimo datą galima lengvai nustatyti pagal serijos numerį, esantį ant padangos šoninės. Prieš jį dažniausiai (bet ne visada) būna akronimas DOT, o paskutiniai 4 skaičiai reiškia pagaminimo datą: pirmi 2 nurodo pagaminimo savaitę, paskutiniai 2 – metus. Išsamiau apie tai – straipsnyje „DOT kodas: kaip patikrinti padangos amžių“, kuriame rasite ir padangos amžiaus skaičiuoklę.
Šaltiniai: oficiali „Michelin“ ir „Bridgestone“ informacija.
